- stulbus
- stulbùs, -ì adj. (4)
1. nutebęs, apstulbęs: Net vaikai savo stulbiomis ir paprastomis akimis galėjo pastebėti kažką nepaprasta motinos žvilgsniuose rš.
stul̃biai adv.: Moteris stulbiai žiūrėjo į keliu einančius žmones K.Kors.2. stebinantis kuo nors: Atejo dvi stul̃bios mergos ir manė – visi bernai sušoks Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.